Picture
Ši spiralinė juosta slenka tam  tikra banga begaliniame laike, išjudindama Visatos daleles. Žmogaus pojūčiai  sugauna tik be galo mažą bangos dalelytę be galo mažoje jos atkarpoje. Kiek  daugiau suvokia ekstrasen­sai, aiškiaregiai, mediumai, religingi  žmonės.

 Materialus žmogaus kūnas auga  tol, kol pasiekia kūno mikrokosmose užkoduotą bangos viršūnę. Ši banga  neišven­giamai turi  slūgti.  Žmogaus kūno mikrolaukai slūgdami pradeda priešinę spiralės viją, kuri savo  mikrolaukais ardo pirmąją, kelia ją įkitokį lygmenį. Šį užkodavimą sąlygoja  Visatos laukų, procesų judėjimo ir energijos tvermės dėsniai. Ir vėl kūnas turi
sekti giluminius procesus. Viskas priklauso nuo besisukančių kūno laukų, jų  santykio su Visata. Kaip procesas, Visatos laukų energijos varomas, žmogus  pradeda kitą spiralės kelio pusętiesiog iš inercijos.

Beje, mažuly­čiuose  savo mikrokosmoso laukų nueituose sukiniuose žmo­gus seniai yra miręs. Kūnas  į tą būvį laiko plotmėje eina vėliau. Mirimas taip pat vyksta lygmenimis:  žmogaus kūnui suirti irgi reikia be galo daug laiko. Viskas klostosi kur kas  sudėtingiau, negu mūsų laikų žmogus supranta. Atrodo, sustojo širdis, ir žmogus  mirė, suiro kūnas, ir žmogaus nebėra. Nieko panašaus. Kaip energetinis procesas  su visu begaliniu laukųkompleksu žmogus lieka Visatoje. Suyra tik žemiškoji  materija. 

Likę laukai su savo  energija ir bioinformacija, kitų Visatos laukų poveikio stumiami į tam tikras  nišas, vėl susuks naują sukinį, vėl jį stums kaip bangą, augins, vystys, vėl  ardys. Gyvybės formų yra be­galės. Ir nežinia, ką Visata sukurs iš buvusių
laukųesamos gyvybės palaikymui, formavimui.


 


Comments


Comments are closed.