Šie dariniai negali būti nuo visko atsieti ar momentiniai. Žmogus-tam tikra laukųsumos banga, jų sukinių centras, visuma dabarties, praeities ir ateities persipynusių gijų, besisukančių
drauge su kūno biolaukų gijomis, dėsningai vystoma, rutuliojama Visatos erdvėje.
Atsitiktinumų čia nėra. Žmogaus keliąnulemia iš anksto praskrieję be galo maži
jo biolaukai, nubrėžę kelią Visatoje. Visų žmonių kelias seniai nužymėtas laike,
belieka tuo keliu eiti. Ar nesusimąstome, kodėl žmogus ieško dvasiai ir kūnui
peno? Gaudamas peno auga.
Tik todėl turime vandens, kad
vienos jo molekulės traukia kitas, t.y. todėl, kad vandens laukai, Visatos laukų
sukinių veikiami, yra sustumiami į vieną sukinį. Žmogus taip pat yra Visatos
dalelė ir dėl jos slėgio, jos laukų įsukamų minčių ieško sau maisto. Kiekvienas
procesas stengiasi išlaikyti save. O Visata dar sustumia du giminingus
mikrokosmosus įvieną vietą ir kontroliuoja, kad jie vienaip ar kitaip susilietų.
Begaliniai procesai turi joje vystytis. Sukiniai susilieja ir auga. Tol auga,
kol begalybėje lygmenų užpildo savo skleidžiamais laukais Visatoje jiems
skirtą nišą. Žemėježmogaus biolaukai gali pasireikšti tik per jo kūną.
Kitoje planetoje kitokia bus ir niša. Teoriškai kitur neturime visiškai tokių
pat proto brolių.
Kai žmogus auga, auga ir jo ryšiai, išspinduliavimas. Veikiamas Visatos laukų, ypač savo aplinkos laukų, kinta žmogaus kūnas, kinta mintys, jeigu jos seka giluminius procesus laike. Svarbiausia yra kūno mikropasaulio vystymasis, nes būtent per mikropasaulį žmogus pasiima Visatos laukų informaciją ir įtaką. Išspinduliuoti laukai neša. Visa-ton žmogaus kaip proceso įtaką, informaciją, jo bruožus. Visas žmogaus gyvenimas užfiksuotas išspinduliuotuose laukuose, kadangi visutėliai
žmogaus gyvenimo įvykiai yra biolauko bangų sudedamoji. Visų Žemės žmonių, gyvų ir nuo pradžių pradžios mirusių laukai skrieja Visatoje. Jei sugebėsi, būsi jautrus, galėsi juos jausti, nuskaityti.
Materialus augimas - tai lyg vieno lygmens augimas. Visatoje sukasi biolaukai, kurių vieni - dar negimęs žmogus, kiti-žmogus ankstesniuose savo gyvenimuose. Kadangi erdvė yra daugiamatė,žmogų, jo augimą Visatoje galime įsivaizduoti kaip begalinę spiralinę juostą,kurios kiekviena vija per laukus susijusi su begale kitų vijų.
drauge su kūno biolaukų gijomis, dėsningai vystoma, rutuliojama Visatos erdvėje.
Atsitiktinumų čia nėra. Žmogaus keliąnulemia iš anksto praskrieję be galo maži
jo biolaukai, nubrėžę kelią Visatoje. Visų žmonių kelias seniai nužymėtas laike,
belieka tuo keliu eiti. Ar nesusimąstome, kodėl žmogus ieško dvasiai ir kūnui
peno? Gaudamas peno auga.
Tik todėl turime vandens, kad
vienos jo molekulės traukia kitas, t.y. todėl, kad vandens laukai, Visatos laukų
sukinių veikiami, yra sustumiami į vieną sukinį. Žmogus taip pat yra Visatos
dalelė ir dėl jos slėgio, jos laukų įsukamų minčių ieško sau maisto. Kiekvienas
procesas stengiasi išlaikyti save. O Visata dar sustumia du giminingus
mikrokosmosus įvieną vietą ir kontroliuoja, kad jie vienaip ar kitaip susilietų.
Begaliniai procesai turi joje vystytis. Sukiniai susilieja ir auga. Tol auga,
kol begalybėje lygmenų užpildo savo skleidžiamais laukais Visatoje jiems
skirtą nišą. Žemėježmogaus biolaukai gali pasireikšti tik per jo kūną.
Kitoje planetoje kitokia bus ir niša. Teoriškai kitur neturime visiškai tokių
pat proto brolių.
Kai žmogus auga, auga ir jo ryšiai, išspinduliavimas. Veikiamas Visatos laukų, ypač savo aplinkos laukų, kinta žmogaus kūnas, kinta mintys, jeigu jos seka giluminius procesus laike. Svarbiausia yra kūno mikropasaulio vystymasis, nes būtent per mikropasaulį žmogus pasiima Visatos laukų informaciją ir įtaką. Išspinduliuoti laukai neša. Visa-ton žmogaus kaip proceso įtaką, informaciją, jo bruožus. Visas žmogaus gyvenimas užfiksuotas išspinduliuotuose laukuose, kadangi visutėliai
žmogaus gyvenimo įvykiai yra biolauko bangų sudedamoji. Visų Žemės žmonių, gyvų ir nuo pradžių pradžios mirusių laukai skrieja Visatoje. Jei sugebėsi, būsi jautrus, galėsi juos jausti, nuskaityti.
Materialus augimas - tai lyg vieno lygmens augimas. Visatoje sukasi biolaukai, kurių vieni - dar negimęs žmogus, kiti-žmogus ankstesniuose savo gyvenimuose. Kadangi erdvė yra daugiamatė,žmogų, jo augimą Visatoje galime įsivaizduoti kaip begalinę spiralinę juostą,kurios kiekviena vija per laukus susijusi su begale kitų vijų.
